Perkančioji organizacija: kas tai pagal VPĮ ir kaip patikrinti pirkėją
Laura Simanavičiūtė
Viešųjų pirkimų ekspertė
Esu viešųjų pirkimų ekspertė su daugiau nei 10 metų patirtimi. Padėjau šimtams įmonių sėkmingai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir konsultuoju pirkimų procedūrų klausimais. Mano specialybė - padėti įmonėms suprasti sudėtingas pirkimų taisykles ir paversti jas konkurenciniu pranašumu.
Perkančioji organizacija yra valstybės ar savivaldybės institucija arba viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris tenkina nekomercinio pobūdžio viešuosius interesus ir yra finansuojamas, kontroliuojamas ar valdomas valstybės arba savivaldybių, todėl prekes, paslaugas ir darbus privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ). Jei Jūsų klientas yra perkančioji organizacija, sutartį su juo sudarysite tik pagal VPĮ nustatytas procedūras, o ne įprastu pardavimo susitarimu su vadovu.
Lietuvoje 2025 m. pirkimus vykdė 3,4 tūkst. organizacijų, o jų pirkimų vertė viršijo 10 mlrd. eurų, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenys. Kaip visa sistema veikia nuo pirkimų plano iki sutarties, paaiškinta straipsnyje kas yra viešieji pirkimai.
Kas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnį
VPĮ 2 straipsnio 25 dalis (2026 m. redakcija) perkančiosiomis organizacijomis laiko tris grupes:
- valstybės ar savivaldybės institucijas: ministerijas, Vyriausybės įstaigas, inspekcijas, savivaldybių administracijas;
- viešuosius ar privačiuosius juridinius asmenis, kurių visa veikla ar jos dalis skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti, jei jie atitinka bent vieną sąlygą: daugiau kaip 50 procentų veiklos finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar fondų; juos kontroliuoja valstybės ar savivaldybių institucijos arba kitos perkančiosios organizacijos; daugiau kaip pusę jų valdymo ar priežiūros organo narių skiria valstybės ar savivaldybių institucijos;
- tokių juridinių asmenų asociacijas.
Teisinė forma nieko nelemia: viešoji įstaiga, uždaroji akcinė bendrovė ar asociacija tampa perkančiąja organizacija, kai atitinka šiuos kriterijus. Ta pati dalis nurodo ir atvirkštinę taisyklę: subjektas, kuris veikia įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima nuostolius, laikomas tenkinančiu komercinius interesus, todėl perkančioji organizacija pagal VPĮ nėra, nors gali būti perkantysis subjektas pagal Pirkimų įstatymą.
Kuo skiriasi perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ir neperkančioji organizacija
| Sąvoka | Kas patenka | Pagal ką perka |
|---|---|---|
| Perkančioji organizacija | Valstybės ir savivaldybių institucijos, biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių finansuojami arba kontroliuojami juridiniai asmenys, tenkinantys viešuosius interesus | VPĮ, skelbia CVP IS |
| Perkantysis subjektas | Dujų ir šilumos ūkio, elektros energetikos, vandentvarkos, transporto, uostų, oro uostų ir pašto paslaugų srityje veikiančios perkančiosios organizacijos, jų kontroliuojamos įmonės ir įmonės, turinčios specialiąsias ar išimtines teises | Pirkimų įstatymo 4 straipsnis, skelbia CVP IS |
| Neperkančioji organizacija | Projekto vykdytojas, kuris neatitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies kriterijų, bet pirkimą apmoka ES fondų lėšomis | Projektų finansavimo taisyklės, ne VPĮ |
Neperkančiųjų organizacijų pirkimų taisyklės ir šaltiniai aprašyti atskirai.
Kokie yra perkančiųjų organizacijų tipai ir kodėl jie svarbūs tiekėjui
VPĮ 2 straipsnio 6 dalis centrinės valdžios institucija laiko perkančiąją organizaciją, įrašytą į centrinių valstybinio administravimo subjektų sąrašą (pavyzdžiui, ministerijos), o 5 dalis visas kitas vadina ne centrinės valdžios perkančiosiomis organizacijomis (savivaldybės, jų įstaigos, ligoninės, universitetai). Skirtumas lemia tarptautinio pirkimo ribą: 2026-2027 m. prekių ir paslaugų pirkimuose ji yra 140 000 EUR be PVM centrinės valdžios institucijoms ir 216 000 EUR ne centrinės valdžios perkančiosioms organizacijoms, o darbų pirkimuose abiem 5 404 000 EUR; perkantiesiems subjektams prekių ir paslaugų riba yra 432 000 EUR (Europos Komisijos nustatytos ribos).
Centrinė perkančioji organizacija (VPĮ 2 straipsnio 3 dalis) vykdo centralizuotus pirkimus kitoms perkančiosioms organizacijoms: sudaro preliminariąsias sutartis ir valdo dinamines pirkimo sistemas. Nacionalinė centrinė perkančioji organizacija yra CPO LT: kai reikiamos prekės ar paslaugos yra jos elektroniniame kataloge, perkančioji organizacija privalo pirkti per jį arba pirkimo dokumentuose pagrįsti, kodėl pati perka efektyviau (VPĮ 82 straipsnis). 2024 m. per šį katalogą pirko 2 402 perkančiosios organizacijos už 1,04 mlrd. EUR, o tiekėjų jame buvo 2 016 (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos centralizavimo ataskaita).
Nuo 2023 m. savivaldybės kontroliuojamų perkančiųjų organizacijų (išskyrus savivaldybės įmones ir bendroves) pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 15 000 EUR be PVM, privalo vykti centralizuotai (VPĮ 821 straipsnis). Todėl didesnius mokyklų ir darželių pirkimus dažnai vykdo savivaldybės centrinė perkančioji organizacija. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) 2025 m. duomenimis registruota 91 centrinė perkančioji organizacija, iš jų 85 įsteigė savivaldybių tarybos; visas jas rasite centrinių perkančiųjų organizacijų sąraše.
Kaip patikrinti, ar Jūsų klientas yra perkančioji organizacija
- Paieška CVP IS. CVP IS portalo viesiejipirkimai.lt išplėstinėje paieškoje įveskite organizacijos pavadinimą į lauką „Pirkimo vykdytojo pavadinimas“. Jei randate jos skelbimų, ji perka pagal VPĮ arba Pirkimų įstatymą.
- Pirkimų suvestinės. Perkančioji organizacija kasmet iki kovo 15 d. privalo CVP IS paskelbti planuojamų pirkimų suvestinę (VPĮ 26 straipsnis), perkantysis subjektas tą patį daro pagal Pirkimų įstatymo 38 straipsnį. Perkančiųjų organizacijų sąrašą tiekėjui atstoja paskelbtų pirkimų suvestinių sąrašas, kuriame matote ir jų šių metų planus.
- Kriterijų patikra. Jei skelbimų nėra, pritaikykite VPĮ 2 straipsnio 25 dalies sąlygas: kas yra steigėjas ar savininkas, kokią pajamų dalį sudaro biudžeto lėšos, kas skiria valdybą. Atsakymus rasite įstatuose ir Juridinių asmenų registre.
- Klausimas VPT. Jei organizacija nežino savo statuso, paklauskite VPT portale klausk.vpt.lt arba paprašykite organizacijos raštu nurodyti, pagal kurį įstatymą ji perka.
Perkančiajai organizacijai įprastas komercinis pasiūlymas sutarties neatneša; vertingiau iš anksto sužinoti jos planus, dalyvauti rinkos konsultacijoje ir pasiruošti kvalifikaciniams reikalavimams dar prieš skelbimą.
Kaip rasti perkančiąsias organizacijas Pirkimai.lt
Tai Tendinf viešųjų pirkimų stebėjimo paslauga: kasdien el. paštu siunčia tik Jums aktualius pirkimus, o pirkėjų kataloge pateikia perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų profilius: juose matote sudarytas sutartis (kas dalyvavo ir kokias kainas siūlė) ir pirkimų planus, todėl pirkimui pasiruošiate anksčiau nei konkurentai, kurie laukia skelbimo. Pasirinkite tris įstaigas, kurios jau perka Jūsų prekes ar paslaugas, pirkėjų kataloge peržiūrėkite jų paskutines sutartis, o tada išbandykite Pirkimai.lt nemokamai.
Panašūs straipsniai
Pertekliniai reikalavimai viešuosiuose pirkimuose: kaip atpažinti ir ką daryti
Pertekliniai reikalavimai yra kvalifikacijos ar techninės sąlygos, neproporcingos pirkimo objektui. Kokias ribas nustato VPĮ 47 ir 37 straipsniai ir VPT metodika, kaip laiku paprašyti pakeisti sąlygą ir per kiek dienų teikti pretenziją.
Viešųjų pirkimų pasiūlymas: kaip parengti dokumentą, kurio neatmes
Iš ko susideda viešųjų pirkimų pasiūlymas (forma, EBVPD, techninė ir kainos dalys), kaip rengti atitikties lentelę ir pagrįsti kainą pagal VPĮ 57 str. ir ką pirkėjas leidžia patikslinti po pateikimo termino.
Kvalifikaciniai reikalavimai viešuosiuose pirkimuose: ką tiekėjas turi įrodyti
Kvalifikaciniai reikalavimai viešuosiuose pirkimuose pagal VPĮ 47 straipsnį: teisė verstis veikla, finansinis ir ekonominis pajėgumas, techninis ir profesinis pajėgumas. Kokius dokumentus pateikti, kur yra proporcingumo ribos ir kaip trūkstamą pajėgumą papildyti partnerio ištekliais.