Jungtinės veiklos sutartis viešuosiuose pirkimuose: kaip dalyvauti su partneriu

Jungtinės veiklos sutartis viešuosiuose pirkimuose leidžia dviem ar daugiau įmonių pateikti vieną pasiūlymą kaip vienam tiekėjui ir sudėti kvalifikaciją: pajamas, patirtį, leidimus, specialistus. Už pirkimo sutartį partneriai perkančiajai organizacijai atsako solidariai, o nutraukus sutartį dėl esminio pažeidimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą gali patekti visi grupės nariai.

Kas yra jungtinės veiklos sutartis ir ką nustato VPĮ

Pagal Civilinio kodekso 6.969 straipsnį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi partneriai, kooperuodami turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendram tikslui. Sutartis privalo būti rašytinė, kitaip negalioja; juridinio asmens steigti nereikia. Partnerių grupė pirkimo dokumentuose vadinama tiekėjų ar ūkio subjektų grupe arba konsorciumu.

Pagal VPĮ 18 straipsnio 2 dalį (2026 m. redakcija) perkančioji organizacija negali reikalauti, kad grupė prieš pasiūlymo pateikimą įgytų tam tikrą teisinę formą; to paprašyti ji gali tik nusprendusi su grupe sudaryti sutartį, jei tai būtina sutarčiai įvykdyti ir buvo iš anksto nurodyta pirkimo dokumentuose (VPT komentaras, 2025 m.). Pagal 18 straipsnio 3 dalį pirkimo dokumentuose turi būti paaiškinta, kaip grupė įrodo kvalifikaciją, o grupei skirti reikalavimai, pavyzdžiui, paskirti vadovaujantį narį, turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir proporcingi.

Kada jungtinė veikla leidžiama, o kada ją tiria Konkurencijos taryba

Konkurencijos tarybos atmintinė (2026 m. balandis) jungtinę veiklą laiko teisėta, kai partneriai nėra realūs ar potencialūs konkurentai (pavyzdžiui, priklauso vienai įmonių grupei), kai jie objektyviai negali pateikti pasiūlymo savarankiškai arba kai susitarimui taikoma Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio išimtis.

Konkurentų susitarimas dėl kainų ar rinkos pasidalijimo pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją, o pagal 36 straipsnio 1 dalį (2026 m. redakcija) bauda siekia iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų. Dviem statybos bendrovėms, 24 pirkimuose teikusioms bendrus pasiūlymus, nors galėjo varžytis atskirai, Konkurencijos taryba 2017 m. skyrė 8,5 mln. ir 3,7 mln. Eur baudas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. jas paliko galioti. Prieš pasirašydami atsakykite:

• Ar Jūsų įmonė viena atitiktų kvalifikacijos reikalavimus ir įvykdytų sutartį?
• Ar partneris toje pačioje rinkoje siūlo tą patį, ką ir Jūs?
• Ar su partneriu aptariate ką nors daugiau nei šį pasiūlymą (kainas kitur, klientus, planus)?

Trys „ne“ reiškia mažą riziką. Išsaugokite įrodymus, kodėl partnerio prireikė, ir dalykitės tik bendram pasiūlymui reikalinga informacija.

Kaip sumuojama grupės kvalifikacija

VPĮ 49 straipsnio 6 dalis leidžia grupei remtis narių ir kitų ūkio subjektų pajėgumais tomis pačiomis sąlygomis kaip pavieniam tiekėjui. Finansinis pajėgumas, leidimai ir techniniai ištekliai sumuojami pagal pirkimo dokumentų taisykles, todėl perskaitykite grupėms taikomus kvalifikacinius reikalavimus. Patirtis ir profesinė kvalifikacija sumuojamos su sąlyga: pagal 49 straipsnio 2 dalį partneris, kurio patirtimi remiamasi, pats turi atlikti tuos darbus ar suteikti paslaugas. Perkant darbus, paslaugas ar montuojamas prekes pagal 49 straipsnio 7 dalį galima reikalauti, kad nurodytas esmines užduotis atliktų grupės narys, o ne subtiekėjas.

Pašalinimo pagrindus pagal VPĮ 46 straipsnį perkančioji organizacija tikrina kiekvienam partneriui pagal jo paties EBVPD (VPĮ 50 straipsnis), todėl vieno partnerio mokesčių ar Sodros įmokų skola, didesnė nei 50 Eur (46 straipsnio 3 dalis, 2026 m. redakcija), gali lemti visos grupės pašalinimą.

Ką įrašyti į jungtinės veiklos sutartį

Privalomo pavyzdžio nėra. Sutartyje turėtų būti:

• Pirkimas ir partneriai: pirkimo numeris, partnerių rekvizitai, galiojimas iki garantinio laikotarpio pabaigos.
• Vadovaujantis partneris: kas teikia pasiūlymą per CVP IS, pasirašo dokumentus ir bendrauja su perkančiąja organizacija; pagal CK 6.972 straipsnio 2 dalį teisė veikti visų vardu patvirtinama sutartimi arba įgaliojimu.
• Darbų pasidalijimas: kurią dalį (procentais ar verte) vykdo kiekvienas partneris; ji turi sutapti su kvalifikacija, kuria remiamasi, ir esminėmis užduotimis.
• Atsakomybė: pagal CK 6.975 straipsnio 3 dalį komercinės partnerystės partneriai perkančiajai organizacijai atsako solidariai, net jei to neįrašysite; nuostolius tarp savęs dalijatės laisvai, bet visiškai atleisti vieną partnerį negalima (CK 6.974 straipsnis).
• Pajamos ir išlaidos: kaip skirstomas pelnas (CK 6.976 straipsnis), kas apmoka bendras išlaidas ir išrašo sąskaitas.
• Partnerio bankrotas: pagal CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktą, iškėlus partneriui bankroto bylą, sutartis baigiasi, nebent numatyta, kad likę partneriai ją tęsia; įrašykite, kas perima darbus.

Pasirašytą sutartį vadovaujantis partneris prideda prie pasiūlymo CVP IS kartu su visų partnerių EBVPD. Jei sutarties nepateikėte, perkančioji organizacija pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį jos paprašys, tačiau sutartis turi būti sudaryta iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (VPT komentaras, 2025 m.).

Jungtinė veikla ar subtiekėjas: kuo skiriasi atsakomybė

Jei kvalifikaciją atitinkate patys ir trūksta tik pajėgumų vienai darbų daliai, paprasčiau pasitelkti subtiekėjus viešuosiuose pirkimuose.

Kriterijus	Jungtinė veikla	Subtiekimas
Kas yra tiekėjas	Visi partneriai kartu, vienas pasiūlymas	Pagrindinis tiekėjas; žinomi subtiekėjai nurodomi pasiūlyme (VPĮ 88 str. 1 d.)
Atsakomybė perkančiajai organizacijai	Solidari visų partnerių	Pagrindinio tiekėjo (VPĮ 88 str. 3 d.)
Nepatikimų tiekėjų sąrašas	Gresia visiems partneriams	Tiekėjui; subtiekėjui, kurio pajėgumais remtasi, tik prisiėmus solidarią atsakomybę (VPĮ 91 str. 1 d.)

Nepatikimų tiekėjų sąrašas ir partnerio patikra

Pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija, nutraukusi sutartį dėl esminio pažeidimo, CVP IS paskelbia visus grupės narius, o įrašas nepatikimų tiekėjų sąraše skelbiamas ne ilgiau kaip 3 metus (VPĮ 91 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje (byla e3K-3-180-469/2023), remdamasis ES Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-682/21, pripažino automatinį visų partnerių įtraukimą neteisėtu: perkančioji organizacija privalo įvertinti kiekvieno partnerio elgesį, o partneris gali įrodyti, kad pažeidimas kilo ne dėl jo veiksmų.

Partnerį patikrinkite taip, kaip jį tikrins perkančioji organizacija: mokesčių ir Sodros įsiskolinimus, teistumą, įrašus nepatikimų tiekėjų sąraše, finansines ataskaitas. Solidariąją atsakomybę ir kvalifikacijos sumavimą Pirkimai.lt (Tendinf) klientams aiškina advokatų kontoros WALLESS teisininkė Giedrė Banytė-Mačionė vebinaro „Dalyvauju pirkime su kitais tiekėjais“ įraše. Pirkimai.lt yra viešųjų pirkimų stebėjimo paslauga: kasdien el. paštu siunčia tik Jūsų veiklai aktualius Lietuvos, Latvijos ir Estijos pirkimus pagal asmeninio vadybininko paruoštus filtrus.