Baltijos viešieji pirkimai: kuo skiriasi Lietuva, Latvija ir Estija

Lietuvos įmonė gali teikti pasiūlymus visose trijose Baltijos rinkose nesteigdama vietinio juridinio asmens: Lietuvoje per CVP IS, Latvijoje per EIS, Estijoje per RHR. Teisinis pagrindas visur tas pats, direktyva 2014/24/ES, o praktiniai skirtumai yra trys: dokumentų kalba, nacionalinės vertės ribos ir prieigos prie sistemos tvarka.

Kas bendra visoms trims rinkoms

Lietuva, Latvija ir Estija įgyvendina tą pačią direktyvą, todėl pirkimų principai, procedūrų rūšys ir EBVPD forma sutampa. Nuo 2026 m. sausio 1 d. galioja vienodos tarptautinio pirkimo ribos: 140 000 EUR prekėms ir paslaugoms, kai perka centrinės valdžios institucijos, 216 000 EUR kitoms perkančiosioms organizacijoms ir 5 404 000 EUR darbams, kaip nustato Reglamentas (ES) 2025/2152. Šias ribas viršijantys pirkimai papildomai skelbiami TED.

Nei Latvijoje, nei Estijoje perkančioji organizacija negali reikalauti, kad užsienio tiekėjas pasiūlymo dieną būtų įrašytas į vietinį registrą: pakanka registracijos savo šalyje, o mokesčių ir kvalifikacijos dokumentai priimami iš Lietuvos institucijų.

Trijų sistemų palyginimas

Rodiklis	Lietuva	Latvija	Estija
Skelbimų portalas	CVP IS	IUB skelbimų paieška, info.iub.gov.lv	Riigihangete register (RHR), riigihanked.riik.ee
Pasiūlymų teikimas	CVP IS	EIS e-konkursų posistemė, eis.gov.lv	RHR
Priežiūros institucija	VPT	IUB (Iepirkumu uzraudzības birojs)	Finansų ministerija, ginčus nagrinėja VAKO
Pirkimų vertė 2025 m.	10,47 mlrd. EUR įvykusių pirkimų (VPT)	7,99 mlrd. EUR sudarytų sutarčių (IUB)	daugiau nei 8 mlrd. EUR pradėtų pirkimų numatomos vertės (Finansų ministerija)
Dokumentų kalba	lietuvių	latvių	estų
Nacionalinės ribos be PVM (prekės ir paslaugos / darbai)	mažos vertės pirkimas iki 70 000 / 174 000 EUR	įstatymas taikomas nuo 10 000 / 20 000 EUR, įprastos procedūros nuo 42 000 / 170 000 EUR	supaprastintas pirkimas nuo 50 000 / 100 000 EUR (nuo 2026-11-01)
Pirkimų planai	CVP IS iki kovo 15 d.	EIS pirkėjo profilyje per mėnesį nuo biudžeto patvirtinimo	pirkėjo svetainėje, nuo 2027 m. RHR
Prieiga Lietuvos įmonei	CVP IS paskyra	registracijos prašymas VDAA, savarankiška registracija tik Latvijos įmonėms	registracija vartotojo vardu ir slaptažodžiu

Lietuvoje ribas nustato VPĮ 4 straipsnio 3 dalis: žemiau jų pirkimas yra mažos vertės, virš jų vykdomas supaprastintas pirkimas. Latvijoje nuo 10 000 ir 20 000 EUR taikoma supaprastinta PIL 9 straipsnio procedūra, o nuo 42 000 ir 170 000 EUR įprastos procedūros; Saeimos 2026 m. gegužę priimti pakeitimai nuo 2028 m. įprastų procedūrų ribas pakels iki 140 000 ir 1 000 000 EUR. Estijoje nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Riigihangete seadus pakeitimai: supaprastintas pirkimas (lihthange) taikomas nuo 50 000 ir 100 000 EUR iki pat ES ribų, o nacionalinė 60 000 ir 150 000 EUR riba panaikinama.

Kur skelbiami pirkimai ir kaip pateikiamas pasiūlymas

Lietuvoje skelbimai, dokumentai ir pasiūlymai yra vienoje sistemoje CVP IS, o Latvijoje sistemos dvi: skelbimus IUB publikuoja savo svetainėje, dokumentai ir pasiūlymai juda per Elektroninę pirkimų sistemą EIS, kurios valdytojas yra IUB. Lietuvos tiekėjas EIS prieigą gauna pateikęs sistemą administruojančiai agentūrai VDAA įmonės atstovo pasirašytą registracijos prašymą, todėl ją susitvarkykite prieš pirmą konkursą. Visi žingsniai aprašyti straipsnyje viešieji pirkimai Latvijoje.

Estijoje viskas yra RHR: skelbimai, klausimai perkančiajai organizacijai ir pasiūlymai. Užsienio vartotojas registruojasi nuoroda „Registreeri“, gauna aktyvavimo laišką ir jungiasi vartotojo vardu bei slaptažodžiu. Skelbimų paieška veikia ir neprisijungus.

Kalba ir pirkimų planai

Visose trijose šalyse pirkimo dokumentai rengiami valstybine kalba: Lietuvoje VPĮ 35 straipsnio 5 dalis nukreipia į Valstybinės kalbos įstatymą, Latvijoje galioja Valsts valodas likums 8 straipsnis, Estijoje Keeleseadus 8 straipsnis. Latvijoje kapitalo bendrovės, kurioms šis straipsnis netaikomas, pirkimo dokumentus gali rengti ir anglų kalba. Kitą pasiūlymo kalbą pirkėjas gali leisti pirkimo dokumentuose, todėl prieš versdami tai pasitikrinkite.

Lietuvoje planuojamų pirkimų suvestinė skelbiama CVP IS ne vėliau kaip iki kovo 15 d. (VPĮ 26 straipsnio 1 dalis). Latvijoje perkančioji organizacija per mėnesį nuo metinio biudžeto patvirtinimo paskelbia planą EIS pirkėjo profilyje (PIL 18 straipsnis). Estijoje metinis planas (hankeplaan) kol kas skelbiamas pačios perkančiosios organizacijos svetainėje (Riigihangete seadus 9 straipsnio 8 dalis), o nuo 2027 m. sausio 1 d. visi pirkėjai jį privalės skelbti RHR.

Į kurią rinką eiti pirmiausia

Statybos, transporto, medicinos įrangos ir prekių tiekėjams pirmoji rinka paprastai yra Latvija. Latvių kalba artima lietuvių, tad vertimas kainuoja mažiau, o darbų pirkimai Latvijoje centralizuotai skelbiami jau nuo 20 000 EUR, todėl matote ir smulkesnes sutartis.

IT, programinės įrangos ir standartizuotų skaitmeninių paslaugų tiekėjams pirmoji rinka dažniau yra Estija. Užsienio įmonė RHR registruojasi be vietinio atstovo, o nacionalinės ribos žemesnės nei Lietuvoje, tad registre matoma daugiau smulkių pirkimų. Vertimas į estų kalbą brangesnis, todėl Estija labiau tinka tiekėjams, kurių dokumentai kompaktiški arba kurių pirkėjai priima anglų kalbą. Praktiniai žingsniai aprašyti straipsnyje viešieji pirkimai Estijoje.

Prieš investuodami į vertimus 2-3 mėnesius stebėkite skelbimus pagal savo BVPŽ kodus: kiek konkursų per mėnesį tinka, kokios jų vertės ir kvalifikacijos reikalavimai. Tik tada verskite kvalifikacijos dokumentus ir ruoškite pirmą pasiūlymą.

Trys rinkos viename naujienlaiškyje

Pirkimai.lt (Tendinf, UAB) yra kasdienis naujienlaiškis, kuriame gaunate tik Jūsų veiklai tinkamus Lietuvos, Latvijos ir Estijos pirkimus. Filtrus paruošia asmeninis vadybininkas, susipažinęs su Jūsų verslu, o savos komandos Latvijoje ir Estijoje renka tų šalių skelbimus. Tame pačiame laiške matote ir rinkos konsultacijas, sudarytas sutartis bei pirkimų planus, todėl rinkos stebėjimą galite pradėti iš karto: išbandykite Pirkimai.lt nemokamai.