Viešųjų pirkimų vertės ribos 2026: pilnas žinynas tiekėjams

Viešųjų pirkimų vertės ribos nustato, kokia procedūra bus taikoma kiekvienam pirkimui - ir nuo to tiesiogiai priklauso, ar tiekėjas apskritai sužinos apie galimybę dalyvauti. Lietuvoje 2026 m. galioja keturių lygmenų sistema: žodinės sutartys iki 15 000 EUR, mažos vertės pirkimai iki 70 000 EUR (paslaugoms) arba 174 000 EUR (darbams), supaprastinti pirkimai iki tarptautinių ribų, ir tarptautiniai pirkimai - nuo 140 000 EUR centrinio administravimo organizacijoms ir nuo 216 000 EUR subcentrinio lygio organizacijoms.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. tarptautinio pirkimo ribos sumažėjo pagal Europos Komisijos sprendimą, todėl dalis pirkimų, kurie 2025 m. dar buvo supaprastinti, dabar privalo būti skelbiami visoje ES. Tačiau svarbiausia praktinė problema yra kitoje vietoje: mažos vertės pirkimai, kurių vertė neviršija žodinių sutarčių ribos, CVP IS sistemoje tiesiog nepasirodo - juos gauna tiekėjai, kurie aktyviai stebi pirkimų planus, seka besibaigiančias sutartis ir palaiko tiesioginius ryšius su perkančiosiomis organizacijomis. Šis straipsnis paaiškina visas galiojančias ribas ir konkrečiai, kaip rasti pirkimus, kurių niekas viešai neskelbia.

Kas yra viešųjų pirkimų vertės ribos ir kodėl jos svarbios tiekėjams

Viešųjų pirkimų vertės ribos - tai įstatyme nustatytos pirkimo sumos, nuo kurių priklauso, kokia procedūra bus taikoma konkrečiam pirkimui. Viršijus vieną ribą, perkančioji organizacija privalo skelbti konkursą viešai. Viršijus kitą - skelbimas turi pasiekti visą Europos Sąjungą. Tiekėjui tai reiškia skirtingus reikalavimus dokumentams, skirtingus terminus ir skirtingą konkurentų ratą.

Kaip vertės ribos lemia pirkimo procedūros tipą

Kiekvienas viešasis pirkimas Lietuvoje patenka į vieną iš procedūrų kategorijų - ir šią kategoriją lemia išimtinai pirkimo numatoma vertė be PVM. Žemiau žodinių sutarčių ribos perkančioji organizacija gali susitarti tiesiogiai, be jokio skelbimo. Viršijus mažos vertės ribą - privaloma apklausa ar kita supaprastinta procedūra. Viršijus tarptautinio pirkimo ribą - konkursas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje TED, o procedūros griežtėja žymiai.

Praktiškai tai reiškia: tas pats produktas ar paslauga, priklausomai nuo sutarties vertės, gali būti perkama žodžiu, skelbiama tik Lietuvoje arba skelbiama visoje ES. Tiekėjas, nežinantis šių ribų, negali teisingai planuoti nei resursų, nei dalyvavimo strategijos.

Kodėl ribos nustatomos be PVM ir kaip teisingai skaičiuoti pirkimo vertę

Visos vertės ribos Lietuvoje taikomos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje. Perkančioji organizacija, vertindama pirkimą, privalo apskaičiuoti bendrą to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertę per 48 mėnesius - ne tik vienos sutarties sumą. Darbų pirkimams skaičiuojamas 4 metų laikotarpis.

Dažna klaida - vertinti tik vieną sutartį, ignoruojant ankstesnius ar planuojamus to paties tipo pirkimus. Jei organizacija perka IT paslaugas keliomis dalimis, visos dalys sudedamos ir lyginamos su riba. Dirbtinis pirkimo skaidymas į mažesnes dalis, siekiant išvengti aukštesnės procedūros, yra draudžiamas ir gali baigtis teisiniu ginču.

Kas nutinka, kai perkančioji organizacija neteisingai įvertina pirkimo vertę

Neteisingas vertės įvertinimas - viena dažniausių pirkimų klaidų. Jei perkančioji organizacija nepagrįstai priskiria pirkimą žemesnei kategorijai, pirkimas gali būti pripažintas negaliojančiu. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tokius atvejus tikrina ir gali skirti sankcijas.

Tiekėjui tai svarbu dėl kelių priežasčių:

• Jei pirkimas turėjo būti skelbiamas, bet nebuvo - tiekėjas apskritai neturėjo galimybės dalyvauti.
• Jei pirkimas buvo priskirtas žemesnei kategorijai - reikalavimai galėjo būti mažiau skaidrūs, o konkurencija ribota.
• Ginčijant tokį pirkimą, tiekėjas turi teisę kreiptis į VPT arba teismą.

Viešųjų pirkimų vertės ribų sistema Lietuvoje 2026 m.

Lietuvos viešųjų pirkimų sistema remiasi keturių lygmenų struktūra, kurioje kiekvienas lygmuo turi savo procedūros taisykles, skelbimo reikalavimus ir administracinę naštą. Ribos nustatomos pagal pirkimo objektą - prekės ir paslaugos turi vienus skaičius, darbai - kitus.

Keturi pagrindiniai procedūrų lygmenys pagal vertę

Žodinės sutartys ir neskelbiamos apklausos

Žemiausias lygmuo - pirkimai, kuriems nereikia jokio raštiško skelbimo. Šiuo metu galiojanti žodinių sutarčių riba yra iki 15 000 EUR be PVM. Perkančioji organizacija gali tiesiogiai susisiekti su tiekėju ir sudaryti sutartį be konkurso procedūros. Tiekėjui tai reiškia, kad šie pirkimai praktiškai nematomi iš išorės - juos gauna tie, kurie jau turi ryšį su perkančiąja organizacija.

PROPOSED (dar neįsigaliojęs): Vyriausybė siūlo šią ribą padidinti iki 20 000 EUR be PVM.

Mažos vertės pirkimai

Šiai kategorijai priklauso pirkimai, kurių vertė viršija žodinių sutarčių ribą, bet neviršija 70 000 EUR be PVM prekėms ir paslaugoms arba 174 000 EUR be PVM darbams. Procedūra vykdoma pagal VPT patvirtintą Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą - paprasčiau nei tarptautiniuose ar supaprastintuose pirkimuose, tačiau tam tikri skelbimo reikalavimai gali būti taikomi.

Supaprastinti pirkimai

Supaprastinti pirkimai apima visus pirkimus, kurių vertė viršija mažos vertės ribas, bet neviršija tarptautinio pirkimo ribų. Šioje kategorijoje skelbiama CVP IS sistemoje, taikomi aiškūs kvalifikacijos reikalavimai, tačiau procedūros lankstesnės nei tarptautiniuose pirkimuose. Dauguma Lietuvos viešųjų pirkimų pagal skaičių patenka būtent į šią kategoriją.

Tarptautiniai pirkimai

Viršijus tarptautinio pirkimo ribas, konkursas privalomas skelbti ne tik CVP IS, bet ir TED portale. Procedūros griežtesnės, terminai ilgesni, o konkurentai gali būti iš bet kurios ES valstybės. Nuo 2026 m. sausio 1 d. šios ribos sumažėjo pagal Europos Komisijos sprendimą.

2026 m. galiojančios ribos prekėms ir paslaugoms

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos tarptautinio pirkimo ribos, nustatytos Europos Komisijos 2026–2027 m. laikotarpiui. Mažos vertės pirkimų ribos prekėms ir paslaugoms išlieka 70 000 EUR be PVM (pagal šiuo metu galiojantį įstatymą).

Procedūros tipas	Perkančiosios organizacijos tipas	Riba (be PVM)
Žodinė sutartis	Visos	Iki 15 000 EUR
Mažos vertės pirkimas	Visos	Iki 70 000 EUR
Supaprastintas pirkimas	Visos	70 000 – tarptautinė riba
Tarptautinis pirkimas	Centrinio administravimo	Nuo 140 000 EUR
Tarptautinis pirkimas	Subcentrinio lygio	Nuo 216 000 EUR
Tarptautinis pirkimas (socialinės paslaugos)	Visos	Nuo 750 000 EUR

Sektorinių pirkimų (komunaliniai, energetika, transportas, paštas) ribos aukštesnės - prekėms ir paslaugoms iki 443 000 EUR be PVM.

2026 m. galiojančios ribos darbams

Darbų pirkimams taikomos atskirai nustatytos ribos, nes statybos ir rekonstrukcijos projektai paprastai yra žymiai didesnės vertės nei prekių ar paslaugų pirkimai.

Procedūros tipas	Riba (be PVM)
Žodinė sutartis	Iki 15 000 EUR
Mažos vertės pirkimas	Iki 174 000 EUR
Supaprastintas pirkimas	174 000 – 5 404 000 EUR
Tarptautinis pirkimas	Nuo 5 404 000 EUR

Kaip 2026 m. pakeitimai skiriasi nuo ankstesnių ribų

Svarbiausi 2026 m. pokyčiai susiję su tarptautinio pirkimo ribų sumažėjimu. Europos Komisija patvirtino naujas ribas 2026–2027 m. laikotarpiui, kurios yra žemesnės nei ankstesnės:

• Centrinio administravimo organizacijoms: 143 000 EUR → 140 000 EUR
• Subcentrinio lygio organizacijoms: 221 000 EUR → 216 000 EUR
• Darbams: 5 538 000 EUR → 5 404 000 EUR

Tai reiškia, kad pirkimai, kurie 2025 m. dar buvo supaprastinti, nuo 2026 m. gali patekti į tarptautinių pirkimų kategoriją - ir privalės būti skelbiami TED portale. Perkančiosios organizacijos, planuojančios pirkimus ties riba, turėjo tai įvertinti iš anksto.

Mažos vertės pirkimai: taisyklės, ribos ir kaip juos rasti

Mažos vertės pirkimai sudaro reikšmingą Lietuvos viešųjų pirkimų rinkos dalį - ir kartu yra sunkiausiai pastebima kategorija. Dalis jų skelbiama CVP IS, kita dalis vykdoma be jokio viešo skelbimo. Tiekėjas, stebintis tik aktyvius konkursus, sistemingai praleidžia šią rinką.

Mažos vertės pirkimų ribos 2026 m. ir kas jiems taikoma

Šiuo metu galiojančios mažos vertės pirkimų ribos, nustatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje:

• Prekės ir paslaugos: iki 70 000 EUR be PVM
• Darbai: iki 174 000 EUR be PVM
• Žodinės sutartys: iki 15 000 EUR be PVM

Šiems pirkimams taikoma supaprastinta tvarka pagal VPT patvirtintą Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą. Procedūra lankstesnė: perkančioji organizacija gali apklausti kelis tiekėjus tiesiogiai, neskelbdama viešo konkurso. Tai pagreitina pirkimą, tačiau sumažina jo matomumą iš išorės.

PROPOSED (dar neįsigaliojęs): Vyriausybė siūlo nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. padidinti ribas - prekėms ir paslaugoms iki 80 000 EUR, darbams iki 300 000 EUR, žodinėms sutartims iki 20 000 EUR. Šie pakeitimai dar nėra galutinai patvirtinti - sekite naujausius atnaujinimus VPT portale.

Kodėl neskelbiami mažos vertės pirkimai yra sunkiai surandami

Mažos vertės pirkimai, kurių vertė neviršija žodinių sutarčių ribos arba kuriems perkančioji organizacija pasirenka neskelbiamą apklausą, CVP IS sistemoje tiesiog nepasirodo. Perkančioji organizacija susisiekia su keliais žinomais tiekėjais tiesiogiai - dažniausiai tais, su kuriais jau turėjo ankstesnių santykių arba kurie aktyviai palaikė ryšį.

Tai sukuria struktūrinį pranašumą tiems tiekėjams, kurie:

• Jau dirbo su konkrečia organizacija anksčiau
• Dalyvavo rinkos konsultacijose ar techninių specifikacijų aptarimuose
• Reguliariai stebi pirkimų planus ir žino, kokie pirkimai artėja
• Aktyviai palaiko ryšius su pirkėjais

Tiekėjas, laukiantis, kol pirkimas pasirodys CVP IS, šioje kategorijoje dažnai lieka nuošalyje - ne dėl to, kad nebuvo kvalifikuotas, o dėl to, kad apie pirkimą tiesiog nesužinojo laiku.

Trys būdai sužinoti apie neskelbiamus mažos vertės pirkimus

Stebėti perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus

Kiekviena perkančioji organizacija Lietuvoje privalo iki kovo 15 d. paskelbti einamųjų metų planuojamų pirkimų suvestinę. Šiuose planuose nurodomi ir mažos vertės pirkimai - net tie, kurie vėliau bus vykdomi be viešo skelbimo. Tiekėjas, peržiūrėjęs planus sausio–kovo mėnesį, gali sužinoti apie artėjantį pirkimą mėnesiais anksčiau nei bus sudaryta sutartis - ir pasiruošti, užmegzti kontaktą su pirkėju, dalyvauti rinkos tyrimo etape.

Problema ta, kad Lietuvoje yra virš 2 000 perkančiųjų organizacijų, ir kiekviena skelbia savo planą atskirai. Rankiniu būdu stebėti visus planus - nerealus uždavinys vidutiniam tiekėjui.

Sekti besibaigiančias sutartis CVP IS ir kituose šaltiniuose

Perkančiosios organizacijos privalo skelbti sudarytas sutartis. Sutarties pabaigos data - tai signalas, kad artėja naujas pirkimas. Tiekėjas, stebintis sutarčių pabaigos datas savo srityje, gali iš anksto susisiekti su perkančiąja organizacija ir pasiūlyti savo paslaugas dar prieš pradedant oficialią procedūrą. Tai ypač efektyvu mažos vertės pirkimų kategorijoje, kur perkančioji organizacija dažnai tiesiog pratęsia bendradarbiavimą su žinomu tiekėju.

Aktyviai megzti ryšius su perkančiosiomis organizacijomis

Neskelbiamų mažos vertės pirkimų rinkoje ryšiai sprendžia daugiau nei dokumentai. Praktiniai žingsniai:

1. Identifikuoti 20–30 perkančiųjų organizacijų, kurios reguliariai perka jūsų srities prekes ar paslaugas.
2. Susisiekti su atsakingais pirkėjais ir pristatyti savo įmonę - ne pardavimo skambučiu, o kaip potencialų partnerį.
3. Dalyvauti rinkos konsultacijose, kai perkančioji organizacija skelbia techninių specifikacijų projektus.
4. Reguliariai priminti apie save - naujienlaiškiai, dalyvavimas sektoriaus renginiuose, atsakymai į viešas konsultacijas.

Tiekėjai, kurie laukia, kol pirkimas bus paskelbtas, dažnai randa specifikaciją jau parašytą pagal kito tiekėjo standartą - nes tas tiekėjas buvo aktyvus ankstesniuose etapuose.

Žodinės sutartys iki 20 000 EUR: kada jos naudojamos ir ką tai reiškia tiekėjui

Žodinės sutartys - tai pirkimai, kuriems nereikia nei raštiško skelbimo, nei formalios apklausos procedūros. Perkančioji organizacija tiesiog susisiekia su tiekėju, susitaria dėl sąlygų ir sudaro sutartį. Šiuo metu galiojanti riba - iki 15 000 EUR be PVM.

Tiekėjui tai reiškia: šie pirkimai yra visiškai nematomi iš išorės. Jie neatsiranda CVP IS, neįtraukiami į viešus skelbimus. Vienintelis būdas juos gauti - būti žinomam perkančiajai organizacijai. Todėl aktyvus ryšių palaikymas ir pirkimų planų stebėjimas šioje kategorijoje yra ne papildoma galimybė, o būtinybė.

Supaprastinti pirkimai: ribos ir dalyvavimo sąlygos

Supaprastinti pirkimai yra tarpinė kategorija tarp mažos vertės pirkimų ir tarptautinių konkursų. Dauguma Lietuvos tiekėjų, pradedančių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pirmiausia susiduria būtent su šia kategorija - procedūros aiškios, skelbimai prieinami CVP IS, o reikalavimai proporcingi pirkimo vertei.

Supaprastintų pirkimų ribos prekėms, paslaugoms ir darbams 2026 m.

Supaprastinti pirkimai apima visus pirkimus, kurių vertė viršija mažos vertės ribas, bet neviršija tarptautinio pirkimo ribų. Konkrečiai:

Pirkimo objektas	Riba nuo	Riba iki (tarptautinė)
Prekės ir paslaugos (centrinio adm.)	70 000 EUR	140 000 EUR
Prekės ir paslaugos (subcentrinio lygio)	70 000 EUR	216 000 EUR
Darbai	174 000 EUR	5 404 000 EUR

Svarbu pastebėti, kad centrinio administravimo organizacijoms (pvz., ministerijoms, įrašytoms į specialų sąrašą) tarptautinio pirkimo riba žemesnė - 140 000 EUR. Tai reiškia, kad supaprastintų pirkimų langas šioms organizacijoms yra siauresnis nei savivaldybėms ar kitoms subcentrinio lygio organizacijoms.

Skelbiamos apklausos ir kitos supaprastintos procedūros CVP IS

Supaprastintuose pirkimuose perkančioji organizacija gali naudoti kelias procedūras - skelbiamą apklausą, neskelbiamą apklausą (tam tikrais atvejais) arba kitas VPĮ numatytas supaprastintas formas. Skelbiama apklausa CVP IS yra dažniausiai naudojama forma šioje kategorijoje.

Skelbiamos apklausos eiga:

1. Perkančioji organizacija paskelbia pirkimo dokumentus CVP IS.
2. Tiekėjai teikia pasiūlymus per nustatytą terminą (paprastai trumpesnį nei tarptautiniuose pirkimuose).
3. Vertinami pasiūlymai pagal nustatytus kriterijus - kainą, kokybę ar jų derinį.
4. Laimėtojas informuojamas, sudaroma sutartis.

Supaprastintuose pirkimuose, kai vertinama tik pagal kainą ir atitiktį reikalavimams, perkančioji organizacija gali tikrinti tik laimėtojo pasiūlymą - tai pagreitina procedūrą ir sumažina administracinę naštą abiem pusėms.

Kokie reikalavimai tiekėjams supaprastintuose pirkimuose

Supaprastintuose pirkimuose taikomi kvalifikacijos reikalavimai, tačiau jie turi būti proporcingi pirkimo vertei ir pobūdžiui. Perkančioji organizacija negali nustatyti reikalavimų, kurie nepagrįstai ribotų konkurenciją.

Tipiniai reikalavimai šioje kategorijoje:

• Finansinis pajėgumas: minimalios metinės pajamos, dažnai 1–2 kartus viršijančios pirkimo vertę.
• Techninė patirtis: panašių sutarčių įvykdymo pavyzdžiai per pastaruosius 3–5 metus.
• Darbuotojų kvalifikacija: atestacijos, licencijos ar sertifikatai, jei reikalaujama pagal veiklos sritį.
• Pašalinimo pagrindų nebuvimas: mokestinės skolos, teistumas, bankrotas.

Tiekėjas, ruošiantis pasiūlymą supaprastintam pirkimui, turėtų atidžiai perskaityti kvalifikacijos reikalavimus ir iš anksto paruošti reikiamus dokumentus - pažymas iš VMI, Sodros, ankstesnių sutarčių sąrašus. Dažna klaida - pasiūlymo pateikimas paskutinę minutę, kai paaiškėja, kad trūksta vieno dokumento.

Tarptautinio pirkimo ribos 2026 m. ir ką jos reiškia Lietuvos įmonėms

Tarptautiniai pirkimai - tai aukščiausias viešųjų pirkimų procedūrų lygmuo. Viršijus nustatytas ribas, pirkimas privalomas skelbti visoje ES, procedūros griežtesnės, o terminai ilgesni. Nuo 2026 m. sausio 1 d. šios ribos sumažėjo, todėl daugiau pirkimų nei anksčiau patenka į šią kategoriją.

Tarptautinių pirkimų ribų dydžiai pagal pirkimo objektą

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Europos Komisijos patvirtintos ribos 2026–2027 m. laikotarpiui:

Pirkimo objektas	Perkančiosios organizacijos tipas	Riba nuo 2026-01-01	Ankstesnė riba
Prekės ir paslaugos	Centrinio administravimo	140 000 EUR	143 000 EUR
Prekės ir paslaugos	Subcentrinio lygio	216 000 EUR	221 000 EUR
Darbai	Visos	5 404 000 EUR	5 538 000 EUR
Socialinės paslaugos	Visos	750 000 EUR	750 000 EUR
Sektoriniai pirkimai (prekės/paslaugos)	Perkantieji subjektai	443 000 EUR	443 000 EUR

Šios ribos privalomos visose ES valstybėse narėse - Lietuva negali nustatyti kitokių tarptautinio pirkimo ribų nacionaliniu lygmeniu. Ribos peržiūrimos kas dvejus metus pagal ES reglamentą.

TED skelbimai ir ES reikalavimai viršijus tarptautines ribas

Viršijus tarptautinio pirkimo ribą, perkančioji organizacija privalo paskelbti konkursą TED (Tenders Electronic Daily) - ES oficialaus leidinio elektroniniame priede. Tai reiškia, kad skelbimas pasiekia visų ES valstybių tiekėjus.

Papildomi reikalavimai tarptautiniuose pirkimuose:

• Ilgesni terminai: minimalus pasiūlymų pateikimo terminas atvirame konkurse - 35 dienos (gali būti sutrumpintas iki 15 dienų skubos atvejais).
• Griežtesnė dokumentacija: Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (EBVPD) kaip preliminarus kvalifikacijos įrodymas.
• Privalomas skaidrumas: visi sprendimai, atmetimo priežastys ir sutarties sudarymo pranešimai skelbiami TED.
• Standartizuotos formos: skelbimai pildomi pagal ES nustatytas standartines formas.

Ar MVĮ verta dalyvauti tarptautiniuose pirkimuose

Daugelis mažų ir vidutinių įmonių vengia tarptautinių pirkimų, manydamos, kad ten dominuoja dideli užsienio konkurentai. Realybė sudėtingesnė. Tarptautinis skelbimas nereiškia, kad laimės užsienio įmonė - geografinis artumas, vietinė patirtis ir greitas reagavimas dažnai yra reikšmingi pranašumai.

Praktiniai argumentai MVĮ dalyvavimui:

• Dauguma tarptautinių pirkimų Lietuvoje laimimi Lietuvos įmonių - užsienio tiekėjai retai dalyvauja mažesnės vertės tarptautiniuose pirkimuose.
• Konsorciumo sudarymas su partneriu leidžia atitikti didesnius kvalifikacijos reikalavimus.
• Subrangos galimybė - MVĮ gali dalyvauti kaip subrangovas didesnės įmonės pasiūlyme.
• Tarptautiniuose pirkimuose procedūros labiau standartizuotos, todėl mažiau vietos subjektyvumui.

Kaip vertės ribos praktiškai veikia jūsų dalyvavimą pirkimuose

Žinoti ribų skaičius - tik pirmas žingsnis. Svarbiau suprasti, kaip šios ribos formuoja realią konkurenciją, kokią strategiją verta taikyti skirtingose kategorijose ir kokių klaidų vengti.

Kaip pagal pirkimo vertę pasirinkti tinkamą pasiruošimo strategiją

Skirtingų kategorijų pirkimai reikalauja skirtingų resursų ir skirtingo pasiruošimo laiko. Tiekėjas, kuris visiems pirkimams taiko tą patį požiūrį, arba švaisto laiką mažos vertės pirkimuose, arba nepakankamai pasiruošia tarptautiniams konkursams.

• Mažos vertės pirkimai (iki 70 000 EUR): Greitas reagavimas, paruošti standartiniai dokumentai, aktyvūs ryšiai su perkančiosiomis organizacijomis. Laikas nuo skelbimo iki pasiūlymo - dažnai kelios dienos.
• Supaprastinti pirkimai (70 000–216 000 EUR): Kruopštus techninės specifikacijos skaitymas, konkurentų analizė, kainų strategija. Terminas paprastai 10–20 dienų.
• Tarptautiniai pirkimai (virš 216 000 EUR): Išsamus pasiruošimas, EBVPD pildymas, galimas konsorciumo sudarymas, teisinė dokumentų peržiūra. Terminas - mažiausiai 35 dienos.

Pirkimo vertės dirbtinis skaidymas: rizika ir pasekmės tiekėjams

Dirbtinis pirkimo skaidymas - tai situacija, kai perkančioji organizacija sąmoningai skaido vieną pirkimą į mažesnes dalis, siekdama išvengti aukštesnės procedūros reikalavimų. Tai draudžia VPĮ 4 straipsnis.

Tiekėjui tai svarbu dėl dviejų priežasčių. Pirma, jei tiekėjas pastebi, kad perkančioji organizacija skaido pirkimą dirbtinai, jis turi teisę skųsti tokį sprendimą VPT. Antra, jei tiekėjas pats dalyvauja tokioje schemoje (pvz., sutinka sudaryti kelias mažas sutartis vietoj vienos didelės), jis prisiima teisinę riziką.

Praktinis požymis, kad pirkimas gali būti dirbtinai skaidomas: ta pati perkančioji organizacija per trumpą laiką skelbia kelis identiškus ar labai panašius pirkimus, kurių kiekvienas atskirai neviršija mažos vertės ribos, tačiau bendra suma ją viršija.

Kaip naudoti CVP IS filtrus ir pirkimų planus pagal vertės ribas

CVP IS sistema leidžia filtruoti pirkimus pagal vertę, tačiau ši funkcija naudojama nepakankamai. Tiekėjas gali nustatyti minimalią ir maksimalią pirkimo vertę, taip iš karto atfiltruodamas kategorijas, kurios jam aktualios.

Praktiniai žingsniai CVP IS naudojimui pagal vertės ribas:

1. Prisijungti prie CVP IS ir pasirinkti pirkimų paieškos sekciją.
2. Nustatyti vertės filtrą pagal savo tikslinę kategoriją - pvz., 70 000–216 000 EUR supaprastintiems pirkimams.
3. Derinti su BVPŽ kodų filtru - tačiau atminti, kad skirtingos perkančiosios organizacijos tuos pačius pirkimus koduoja skirtingai.
4. Nustatyti el. pašto pranešimus apie naujus pirkimus pagal pasirinktus filtrus.

CVP IS pranešimų sistema turi esminį apribojimą: ji siunčia pranešimus tik pagal tiekėjo paties pasirinktus BVPŽ kodus. Jei perkančioji organizacija pasirinko kitokį kodą nei tiekėjas - pirkimo negausi, nors jis buvo tiksliai tau aktualus. Virš 2 000 perkančiųjų organizacijų Lietuvoje koduoja savaip, todėl tiekėjai, pasikliaujantys tik CVP IS automatiniais pranešimais, sistemingai praleidžia dalį aktualių pirkimų. Pirkimai.lt sprendžia šią problemą kuriant individualų profilį - įsigilinant į kliento veiklos sritį ir parenkant teisingus kodus, kad aktualūs pirkimai pasiektų tiekėją nepriklausomai nuo to, kaip juos sukoduoja perkančioji organizacija.

Mažos vertės pirkimai laimimi prieš paskelbiamą konkursą - ne jo metu

Žinoti viešųjų pirkimų vertės ribas yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga. Didžioji dalis neskelbiamų mažos vertės pirkimų atitenka tiems tiekėjams, kurie jau yra žinomi perkančiajai organizacijai. Todėl:

• Peržiūrėkite perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus - identifikuokite artėjančius pirkimus savo srityje ir užmegzkite kontaktą dar prieš pradedant procedūrą.
• Stebėkite besibaigiančias sutartis - sutarties pabaigos data yra ankstyvasis signalas apie artėjantį naują pirkimą.
• Naudokite tikslų pirkimų stebėjimą, kad neprarastumėte aktualių pirkimų dėl neteisingų BVPŽ kodų CVP IS.

Pradėkite nuo savo tikslinių organizacijų sąrašo - ir susisiekite su Pirkimai.lt komanda, kad gautumėte individualų pirkimų stebėjimo sprendimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokios yra pagrindinės viešųjų pirkimų vertės ribos Lietuvoje 2026 m.?

Šiuo metu galioja keturi pagrindiniai lygmenys: žodinės sutartys iki 15 000 EUR be PVM, mažos vertės pirkimai iki 70 000 EUR (prekėms ir paslaugoms) arba 174 000 EUR (darbams), supaprastinti pirkimai – tarp mažos vertės ir tarptautinės ribos, tarptautiniai pirkimai – nuo 140 000 EUR (centrinio administravimo organizacijoms) arba 216 000 EUR (subcentrinio lygio). Visos ribos taikomos be PVM.

Kaip pasikeitė tarptautinio pirkimo ribos 2026 m.?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Europos Komisija sumažino tarptautinio pirkimo ribas: centrinio administravimo organizacijoms – nuo 143 000 EUR iki 140 000 EUR, subcentrinio lygio organizacijoms – nuo 221 000 EUR iki 216 000 EUR, darbams – nuo 5 538 000 EUR iki 5 404 000 EUR. Tai reiškia, kad kai kurie pirkimai, 2025 m. buvę supaprastinti, dabar privalo būti skelbiami TED portale visoje ES.

Kaip sužinoti apie mažos vertės pirkimus, kurie neskelbiami CVP IS?

Neskelbiami mažos vertės pirkimai pasiekiami trimis būdais: stebint perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus (skelbiami iki kovo 15 d.), sekant besibaigiančias sutartis CVP IS kaip signalą apie artėjantį naują pirkimą, ir aktyviai palaikant tiesioginius ryšius su pirkėjais. Perkančioji organizacija neskelbiamoje apklausoje kreipiasi į žinomus tiekėjus – todėl matomumas ir ryšiai šioje kategorijoje svarbiau nei dokumentai.

Ar mažos vertės pirkimų ribos keisis 2026 m.?

Vyriausybė siūlo nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. padidinti ribas: prekėms ir paslaugoms – iki 80 000 EUR, darbams – iki 300 000 EUR, žodinėms sutartims – iki 20 000 EUR. Šie pakeitimai dar nėra galutinai patvirtinti – rekomenduojama sekti naujausius atnaujinimus VPT portale vpt.lt.

Kodėl pirkimo vertė skaičiuojama be PVM ir kaip teisingai ją apskaičiuoti?

Visos viešųjų pirkimų vertės ribos Lietuvoje taikomos be PVM, kaip nustatyta VPĮ 4 straipsnyje. Svarbu žinoti, kad perkančioji organizacija privalo sudėti visų to paties tipo pirkimų vertes per 48 mėnesius – ne tik vienos sutarties sumą. Dirbtinis pirkimo skaidymas į mažesnes dalis, siekiant išvengti aukštesnės procedūros, yra draudžiamas ir gali baigtis pirkimo pripažinimu negaliojančiu.

Ar mažoms įmonėms verta dalyvauti tarptautiniuose pirkimuose?

Taip – dauguma tarptautinių pirkimų Lietuvoje laimimi Lietuvos įmonių, nes užsienio tiekėjai retai dalyvauja mažesnės vertės konkursuose. MVĮ gali stiprinti pozicijas sudarydamos konsorciumą su partneriu arba dalyvaujant kaip subrangovas. Tarptautiniuose pirkimuose procedūros labiau standartizuotos, todėl mažiau vietos subjektyvumui nei neskelbiamose apklausose.

Kaip efektyviai naudoti CVP IS, kad neprarasčiau aktualių pirkimų?

CVP IS filtrai pagal vertę ir BVPŽ kodus padeda susiaurinti paiešką, tačiau sistema turi esminį trūkumą: skirtingos perkančiosios organizacijos tuos pačius pirkimus koduoja skirtingai. Rekomenduojama derinti CVP IS stebėjimą su pirkimų planų analize ir tiesioginiais ryšiais su perkančiosiomis organizacijomis – taip sumažinama rizika praleisti aktualius pirkimus dėl netikslaus kodavimo.